02 Kov Ekspertai – apie vyrų psichologinę būklę: jiems reikia kitokios pagalbos nei moterims
Emocinės sveikatos tyrimuose apie psichologinės terapijos poveikį vyrams ir moterims yra aptinkama reikšmingų skirtumų. Įpuolus į emocinę duobę vyrams reikia kitokios pagalbos negu moterims. Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ diskutuoja psichologas, „Genčių“ bendrakūrėjis Antanas Grižas bei Lietuvos vyrų asociacijos pirmininkas Donatas Nėnius.
„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vyrai statistiškai labiau linkę dirbti grupėse, linkę susitelkti į veiksmą ir per veiksmą kurti ryšį ir aiškintis problemas. Tačiau mažiau jų nori sėdėti ir akis į akį kalbėti, ypač apie jausmus“, – pasakoja psichologas Antanas Grižas.
Anot A. Grižo, specialistams yra svarbu atkreipti dėmesį į lytį prieš ruošiantis konsultuoti ar teikti pagalbą, nes tai yra itin svarbus veiksnys, siekiant suteikti efektyvią pagalbą.
„Dominuoja požiūris, jog tai yra stereotipas. Tokiu būdu mes nejučia pradedame kaltinti pačius vyrus, kad jie nesikreipia pagalbos, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad paslaugos, kurias mes teikiame, galbūt ne visada yra tinkamos jiems. Mūsų projektas „Gentys“ rodo, kad jeigu mes suteikiame tinkama pagalbą – jie ateis“, – dalinasi įžvalgomis A. Grižas.
Tačiau Lietuvos vyrų asociacijos pirmininkas Donatas Nėnius teigia, jog vyrų ir moterų, besikreipiančių psichologinės pagalbos į specialistus, problemos yra panašios. Didžiausias iššūkis kyla, kaip surasti tinkamą priėjimo prie žmogaus būdą, nes šis gali skirtis.
„Dažniausiai vyrai kreipiasi dėl krizių: skyrybos, darbo netekimas, smurtiniai santykiai, priklausomybės. Tos problemos panašios, kaip ir moterų, tik priėjimo kampas vis dėlto reikalingas kitoks. Smagu, jog krizių centrai auga ir plečiasi, turime vienijančias asociacijas, užtikrinančias rūpinimąsi vyrų gerove“, – kalba D. Nėnius.
Vyro pasirinkimą nesikreipti pagalbos dažnai lemia stereotipinės baimės būti nesuprastam, tačiau, pasak D. Nėniaus, pastaraisiais metais vyrai aktyviai ieško pagalbos, tačiau trūksta paslaugų žemėlapio, galinčio pasiūlyti tinkamą pagalbą.
„Yra baimių, kurios gali lemti jų požiūrį. Tarkime, kolegų, visuomenės nusiteikimas, kad vyrui reikia tokių paslaugų. Bet vertinant tai, kas nutiko per pastaruosius penkerius metus, tai nesakyčiau, jog vyrai bijo. Mes vargiai spėjame dirbti“, – aiškina D. Nėnius.
Anot psichologo, svarbi žinutė, kurią pagalbos centras teikia prieš apsilankymą, jog ieškoti pagalbos yra tiek pat vyriška, kaip identifikuoti savo problemas.
„Jeigu mes pateikiame tai kaip vyriškumo dalį ir kviečiame ateiti, pažiūrėti ir išdrįsti pažiūrėti į savo vidų, kad ateik su bendražygiais, tai puikiai veikia. Tada vyrai psichoterapiją mato iš pozityviosios pusės. Šitos žinutės yra labai svarbios“, – teigia A. Grižas.
Vis dėlto, anot specialistų, vyrų psichologinės būklės pablogėjimą galima atskirti sunkiau nei moterų, nes tai lemia susiformavę stereotipai apie vyrų elgesio ir veikimo stresinėse situacijose ypatumus.
„Vyrams depresija dažniau pasireiškia per agresiją ar destruktyvų elgesį. Dėl to dažnai mes net nepamatome, kad vyrai išgyvena ją. Tai yra vienas iš pavyzdžių, dėl ko yra labai svarbu atkreipti dėmesį į vyrų ir moterų skirtumus“, – pasakoja A. Grižas.
Atsižvelgiant į statistiką, ji vyrų atžvilgiu yra negailestinga, kadangi vyrų savižudybių skaičius, lyginant su moterų, yra aukštesnis. Tai pasireiškia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
„Lietuva šiuo metu lyderė regione, kalbant apie profesionalų pagalbos teikimą. Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra naujas reiškinys; tai, kad gebame surinkti dideles grupes „Genčių“ projekte, kad turime Vyrų asociaciją, yra svarbus proveržis. Ir nors turime liūdną statistiką, mes tampame geru pavyzdžių kitoms Europos šalims“, – sako A. Grižas.
Pagrindinis žingsnis, anot Vyrų asociacijos pirmininko, yra atsikratyti vidinių nuostatų, jog vyrai sunkiau komunikuoja ar specialiai slepia savo emocijas, dažnai jie puikiai geba jas savarankiškai įvardinti.
„Vyrai dažniausiai kalba apie tai. Mes įsitikinę, kad nekalba, tačiau jie tai daro, rodo ženklus. Jei nustotume žaisti ir manipuliuoti stereotipais, mes išspręstume jų problemas“, – teigia D. Nėnius.